- nuramintojas
- nuramìntojas, -a smob. (1) 1. SD386 kas nuramina, paguodžia: Aš gavau vyrą gerą artoją, širdelės mano nuramintoją LTR(Pkr). Ateis anas nuramintojas, kurį aš jumus nusiųsiu SE118. Nuramintojau sielvartingų MKr39. Vasarėlės giedrą dieną mirė sena motužėlė, nuramintojėlė KrvD64. 2. N, L26 sutramdytojas, numalšintojas. \ ramintojas; apramintojas; nuramintojas; suramintojas
Dictionary of the Lithuanian Language.